Taigi, ketinu Jums pristatyti pirmąją veislę - tai būtų Šarpėjus.
Šarpėjus – viena seniausių šunų veislių. Dabartinių šarpėjų protėviai egzistavo maždaug prieš dvidešimt
šimtmečių, apie kuriuos liūdija šunų skulptūros, panašios į šarpėjus,
randamos senovės kapuose. Vieni tyrinėtojai mano, kad šarpėjaus tėvynė
yra prie Pietų Kinijos jūros, Kwun Tong provincija, kiti – Šiaurės
Kinija, Tibetas. Šarpėjaus protėviai buvo labai dideli, iki 80 kg svorio šunys, tačiau jau turėjo veislės bruožų. Šie gyvūnai buvo naudojami namų apsaugai, medžioklėje ir kaip ganymo šunys.
Šarpėjus – geras kompanionas ir šeimos šuo, turintis
puikias apsaugos savybes. Jis aktyvus ir žaismingas, labai meilus ir
draugiškas su vaikais, nesunkiai sugyvena namuose su kitais šunimis ir
gyvūnais. Šarpėjus subalansuoto charakterio, turi savigarbos jausmą.
Nedidelis ir trumpu kailiu šarpėjus, puikiai tinka laikyti ir
nedideliame miesto bute. Šarpėjaus kailis nereikalauja sudėtingos
priežiūros, tačiau į klostuotos odos, akių ir ausų priežiūrą, reikia
atkreipti didesnį dėmesį.
Išvaizda. Kompaktiškas, tvirto sudėjimo, kvadratinės
formos, vidutinio dydžio šuo. Raukšlės ant galvos ir pečių, mažos ausys
ir “begemoto” snukis sukuria unikalią šarpėjaus išvaizdą.
Dydis. Aukštis ties ketera 44 – 51 cm.
Galva. Palyginti su kūnu – gana didelė. Raukšlės ant
kaktos ir skruostų, tęsia pagurklio formavimą. Kaukolė plokščia ir
plati. Perėjimas nuo kaktos link snukio išreikštas saikingai. Nosis
didelė, plati. Pageidaujama juoda spalva, šviesi nosies spalva leidžiama
šviesių atspalvių šunims. Atviros šnervės. Snukis – skiriamasis veislės
bruožas. Platus nuo pagrindo iki nosies galiuko, be užuominų į
siaurėjimą, viršutinės lūpos ir snukio viršus, pakankamai stori. Snukio
ilgis apytikriai lygus kaukolės ilgiui. Pageidaujama juodai mėlynas
liežuvis ir dantenos. Žandikauliai žirkliniu sukandimu, stiprūs.
Akys tamsios, migdolo formos, niūrios išraiškos. Šunų regėjimui neturėtų trukdyti supanti oda, raukšlės ir plaukai.
Ausys labai mažos, storos, lygiakraščio trikampio formos, šiek tiek
užapvalintais galais, nukreiptais į akis, prigludusios prie kaukolės.
Uodega. Stora ir apvali ties pagrindu, siaurėjanti į
pabaigą. Suriesta į taisyklingą žiedą arba išlenkta virš nugaros (arba į
bet kurią nugaros pusę).
Kailis. Trumpas, šiurkštus, tiesus, neprigludęs prie
kūno, labiau prigludęs ant galūnių. Be pavilnės. Kailio ilgis ne
didesnis nei 2,5 cm.
Spalva. Visos vientisos spalvos (išskyrus baltą) yra
priimtinos. Uodega ir užpakalinės šlaunų dalys, dažnai, šviesesnės.
Leidžiamas tamsesnis atspalvis ant nugaros ir ausų
No comments:
Post a Comment